Psichologė pataria, kaip pasiruošti artėjantiems mokslo metams

Kalbant apie pasiruošimą mokyklai dažniau galvoje turime apsirūpinimą kanceliariniais ir kitais reikmenimis, o ne vaikui kylančias emocijas. Ieva Plauškutė, „Jaunimo linijos“ psichologė ir Klaipėdos padalinio vadovė, sako, kad artėjantys mokslo metai vieniems vaikams gali kelti džiugesį bei jaudulį, o kitiems – nerimą ar net baimę, todėl emocinis pasiruošimas yra itin svarbus. Be to, ekspertas priduria, kad pravartu vaikui suteikti ir papildomus įrankius, kurie palengvintų mokymosi procesą bei paverstų jį labiau interaktyviu.

Mokslo metų pradžioje – įvairios emocijos

Pasak psichologės, pirmieji mokslo metai vaikui yra itin svarbus naujas etapas, kuris gali sukelti įvairiausius jausmus. Pirmą kartą pradedančio eiti į mokyklą vaiko įprastinė namų ar darželio rutina kardinaliai keičiasi: vaikui tenka palikti pažįstamą bei saugią aplinka, atsiranda naujų žmonių, veiklų, taisyklių bei užduočių, keičiasi miego bei maitinimosi rėžimai, darbo bei pramogų santykis. Mokykloje vaikas pradeda atrasti savo identitetą už namų ar šeimos ribų, taip pat žengiami pirmieji nepriklausomybės žingsniai.

„Dėl šių priežasčių vaikas gali jausti jaudulį, nervingumą, susirūpinimą, smalsumą, nerimą dėl atsiskyrimo, baimę, stresą, liūdesį, džiugesį ar nekantrumą bei entuziazmą. Vaikui gali kilti tik malonūs arba vien tik nemalonūs jausmai. Gali būti, kad vaikas patirs mišrius jausmus, pavyzdžiui jaus smalsumą ir nerimą vienu metu“, – sako I. Plauškutė.

Specialistė pastebi, kad paaugliui bei vyresnio amžiaus vaikui nauji mokslo metai gali sukelti labai panašius jausmus kaip ir į pirmą klasę pradedančiam eiti vaikui. Po vasaros atostogų grįžtančio paauglio mokykloje laukia galbūt šiek tiek pasikeitę klasės draugai, spaudimas gerai pasirodyti, padidėjusi atsakomybė ir jau primiršta griežta rutina. Vieniems, tai džiugesio, jaudulio bei nostalgijos kupinos dienos, kitiems – nerimo bei streso, tretiems – prieštaringų ir sparčiai besikeičiančių emocijų laikas.

„Priklausomai nuo vaiko ar paauglio asmenybės bruožų, tokie pokyčiai iššaukia skirtingus jausmus. Drąsiems, socialiems bei gerai besimokantiems vaikams ir paaugliams tokie pokyčiai kelia džiugesį bei jaudulį, tačiau vaikams, kurie linkę būti vieni, yra ramesnio būdo šie pasikeitimai iššaukia daug nerimo bei baimės“, – tikina I. Plauškutė.

Svarbus emocinis pasiruošimas

Psichologės teigimu, emocinio pasiruošimo poreikis priklauso nuo vaikui su grįžimu į mokyklą susijusių jausmų bei jų intensyvumo: „Labai svarbu su vaiku pasikalbėti, padėti vaikui įsivardinti, ką jis jaučia ir leisti suprasti, kad taip jaustis yra natūralu. Suvokdamas, ką jaučia ir priimdamas savo jausmus kaip natūralius, esant poreikiui, vaikas galės po truputį su jais „tvarkytis“. Gali būti, kad kilęs jausmas visiškai nepranyks, tačiau kalbėjimasis apie tai kokius jausmus šie pokyčiai sukelia, padeda sumažinti jų intensyvumą.“

Anot jos, itin reikšmingas ir svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau jo lygis gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus bei asmenybės bruožų. Jaunesnio amžiaus vaikams gali reikėti daugiau dėmesio ir rūpesčio, o vyresniems – mažiau.

„Vieniems vaikams reikia daug dėmesio ir palaikymo, o kiti siekia didesnio savarankiškumo ir nepriklausomybės. Svarbu atrasti pusiausvyrą tarp paramos vaikui ir leidimo vaikui pačiam išsiugdyti pasitikėjimą bei įgūdžius reikalingus pasiruošti mokyklai ir susidoroti su iškilusiais iššūkiais“, – sako I. Plauškutė.

Ji priduria, kad vaiko nerimą gali sumažinti atviras ir priimantis pokalbis. Svarbu pasikalbėti, iš kur kyla nerimas ir aptarti, ką būtų galima padaryti jam sumažinti. Patartina su vaiku pasikalbėti apie galimus scenarijus, tinkamus veiksmus skirtingoms situacijoms, taip pat gali padėti dar iki mokslo metų pradžios pradėta taikyti tinkama miego bei maitinimosi rutina, išspręsti buitiniai pasiruošimo klausimai, pasivaikščiojimai.

Pasak I. Plauškutės, vaikui pradedant ruoštis mokslo metams, gali kilti daug klausimų, tad į juos svarbu į juos atsakyti išsamiai ir su rūpesčiu: „Galima papasakoti, kaip atrodys diena mokykloje, kokia bus rutina, aptarti tinkamo bendravimo su bendraklasiais ir mokytojais taisykles. Vaikui reikia parodyti, kad visada esate šalia ir kilus bet kokiems klausimams ar ištikus bėdoms visada galima kreiptis į jus. Besirūpinantiems savo vaikais tėvams patarčiau nepamiršti savęs. Tai intensyvus laikas ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Svarbu atsigręžti į savo poreikius, jausmus bei laiku pasirūpinti savimi.“

Atgal