Tarptautinė tolerancijos diena: kaip išlaikyti pagarbą vienas kitam ir realiame gyvenime, ir internete?

Lapkričio 16-tąją visame pasaulyje minima tarptautinė tolerancijos diena. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad netolerantišką elgesį lemia vidinis nesaugumas, bet toleranciją galima ir ugdyti. Pagarbaus elgesio su aplinkiniais vaikus turėtų pirmiausia skatinti šeimos ir mokyklos aplinka. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, priduria, kad su netolerancija susiduriama ir skaitmeninėje erdvėje, tačiau joje yra būdų filtruoti žalingą turinį, galintį turėti neigiamų pasekmių emocinei sveikatai.

Netoleranciją iššaukia kelios priežastys

Anot psichologo, netoleranciją kitų atžvilgiu gali iššaukti kelios priežastys. „Viena jų – patirtis. Moksliniai tyrimai sako, kad vienas iš esminių tolerancijos formavimosi būdų – susidūrimas su žmonių skirtingumu įvairiose kultūrose ar socialinėse situacijose. Žmonėms, mažiau susidūrusiems su skirtingumu, tolerancija kaip savybė gali būti svetimesnė“, – sako M. Kriščiūnas.

Tolerancijos trūkumas taip pat gali būti siejamas su vidiniu nesaugumu, priduria ekspertas: „Galvojimas, kad skirtingi žmonės pakenks man ar mano artimiesiems, gali kelti nerimą, kas skatina ir specifinio požiūrio formavimąsi. Galiausiai tai gali būti kultūrinės priežastys. Augant ir gyvenant kultūroje, kurioje yra skatinamas vienodumas ir vienalytiškumas, skatinama diskriminacija, natūralu, kad tolerancija gali būti sunkiau pasiekiama.“

Sutinkama ir skaitmeninėje erdvėje

Netolerancijos apraiškas kitų atžvilgiu itin dažnai galima pastebėti skaitmeninėje erdvėje, o ypač – socialiniuose tinkluose. M. Kriščiūnas sako, kad labiausiai atpažįstama netolerancija pasireiškia per kalbą: įžeidinėjimus, skaudinančius epitetus, grasinimus, smurto skatinimus, bet gali būti ir paslėpta.

„Kartais nebesusimąstome, kad gyvename tam tikruose socialiniuose burbuluose, ypač socialiniuose tinkluose. Toks gyvenimas dažnai yra patogus, ir kartu sukeliantis sunkumų tuomet, kai susiduriame su žmonėmis ar požiūriais, kurie yra ypač nutolę nuo mūsiškių. Internete žmonės neretai pasislepia už anonimiškumo ir gali drąsiai ir viešai negerbti kitokių žmonių, gyvenimo būdų, požiūrių. Pagalvoti apie šias rizikas yra vertinga“, – pataria psichologas.

Anot jo, gyvo bendravimo metu galima gyvai matyti kito žmogaus reakcijas į ištartus žodžius ir poelgius, kas taip pat leidžia koreguoti savo elgesį dabar ir čia, žinant, kad kitą žeidžiame ar kitaip paveikiame.

Toleranciją galima ugdyti

M. Kriščiūno teigimu, tolerancijos gyvenime labiau išmokstama nei įgyjama: „Vaikai, susiduriantys su skirtingomis aplinkomis ir gyvenimo bei žmonių skirtingumu, turi didesnę tikimybę ugdytis toleranciją, priimti skirtingus požiūrius, elgesius tiek realybėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Kalbant apie vaikus, ypač svarbi yra šeimos bei mokyklos aplinka, tačiau visuomeninis ir kultūrinis kontekstas paveikia kiekvieną iš mūsų, tad turime suprasti, kad pavyzdžiais tiek vaikams, tiek vieni kitiems esame kasdien.“

 

 

Atgal