Egzaminų laikotarpis kelia ne tik nerimą, bet ir vienišumo jausmą

„Vienas iš įsimintinų dalykų paauglystėje – per brandos egzaminą nualpusi mergina“, – kalbėdama apie jaunų žmonių patiriamą psichologinę įtampą prisimena „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovė, psichologė Ieva Plauškutė.

Įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina, kad baigiantis mokslo metams jauni žmonės skundžiasi padidėjusia psichologine įtampa, kurią sukelia įvairūs atsiskaitymai ir egzaminai. Dienraščiui „Bernardinai.lt“ psichologė pasakoja, kodėl jaunuoliai taip sunkiai išgyvena šį etapą, kokių klaidų daro tėvai ir kada specialisto pagalba būna ne pasirinktina, o privaloma.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimas parodė, kad nerimą ir stresą jaučia kas ketvirtas 5–11 klasių moksleivis, o artėjant egzaminams daugėja stresą patiriančių abiturientų. Ar šias tendencijas pastebite tarp besikreipiančiųjų į Jaunimo liniją?

Į Jaunimo liniją žmonės kreipiasi ištisus metus, tačiau pavasarį pastebime, kad daugiau kalbama apie egzaminus, gyvenimo pokyčius, nerimą ir įtampą. Besikreipiantieji prisipažįsta, kad šiuo laikotarpiu patiria vienišumą, nes nežino, su kuo apie tai pasikalbėti, kaip su tuo susigyventi.

Kiek visuomenei reikėtų dėl to nerimauti? Galbūt natūralu, kad tokiame gyvenimo etape jaunuoliai jaučia didesnį nerimą?

Natūralu, kad šiuo laikotarpiu žmonės jaučia nerimą – jų laukia pokyčiai. Tačiau labai svarbu, kad jie įsiklausytų į save ir suprastų, kiek nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui. Galima atkreipti dėmesį – jeigu žmonės pastebi savo pokytį dėl nerimo, tai geras ženklas, nes pradedama galvoti, kas jiems vyksta.

Jūs taip pat buvote paauglė ir studentė. Kaip jums sekėsi išgyventi šį laikotarpį ir ar savo patirtimi galite paliudyti, kad jauni žmonės iš tiesų patiria didesnę įtampą?

Pamenu, buvo daug jausmų, tarp jų – jaudulio, nerimo, nekantrumo, kartu jaučiau nemažai liūdesio, kad baigėsi vienas iš gyvenimo etapų. Mačiau, kad ir klasės draugai patiria įvairius jausmus – kiekvienas skirtingai, tačiau gana intensyviai. Tai, kaip minėjau, yra normalu, nes tenka atsisveikinti su įprastu gyvenimu, klasės draugais, galbūt namais ir šeima.

Vienas iš įsimintinų šio laikotarpio dalykų – per brandos egzaminą nualpusi mergina. Galima įsivaizduoti, kiek įtampos ir streso ji jautė prieš egzaminą ir po jo, kiek jai buvo svarbus šis įvertinimas.

Tai dar kartą parodo, kad šiuo laikotarpiu jaunuoliai patiria daug įvairių jausmų ir kartais tai išgyvena vieni, su niekuo nepasikalba, nežino, kaip elgtis. Labai kviečiame nelikti vieniems. Jeigu jaučiate, kad tikrai sunku – skambinkite į Jaunimo liniją.

Minėjote, kad kai kurie per egzaminą nualpsta – kodėl jaunuoliai taip sureikšmina šį etapą?

Egzaminai ir atsiskaitymai yra skirti vertinti, o tai jaunuoliui, ypač paauglystėje, labai jautru. Kai žmogus dar nėra savęs atradęs, itin jautriai reaguoja į kiekvieną geresnį ar blogesnį vertinimą, kito nuomonę.

Kalbant apie mokyklinio amžiaus vaikus, mes juk nuolat jų klausiame: kaip sekasi mokykloje, kokie pažymiai? Tarsi leidžiame suprasti, kad gyvenime jie bus vertinami pagal akademinius pasiekimus, ir dėl to vaikas pajunta įtampą, užsikrauna naštą. Tuomet būna sunkiau susikaupti ir siekti geresnių rezultatų.

Brandos egzaminai yra labai svarbus jauno žmogaus gyvenimo etapas. Jis supranta, kad tai, kaip mokėsi ir išlaikys egzaminus, lems, kokią studijų kryptį galės pasirinkti. Jaunuolį apima stresas, nes aplinkiniai kartoja, kad tai jam yra lemiamas gyvenimo etapas, tad natūralu – kai tiek daug antpečių, sunku visa tai pakelti.

Kokias dar pagrindines jaunų žmonių streso priežastis galite įvardyti?

Didelis nerimas dėl ateities, staigūs pokyčiai, informacijos perteklius, prastas miegas ir jo trūkumas, perfekcionizmas, noras kuo geriau pasirodyti, kad akademiniai rezultatai būtų kuo aukštesni. Dėl to įtampa gali išaugti.

Pastaraisiais metais buvo vykdoma daug švietimo reformų, kurios, anot ekspertų, įnešė didelį chaosą. Tai taip pat gali stiprinti psichologinę įtampą?

Žinoma. Kaip minėjau, nežinomybė, neapibrėžtumas, staigūs pokyčiai yra puiki terpė psichologinei įtampai augti, tada jauni žmonės gali pradėti labiau nerimauti dėl savo ateities, jaustis nesaugiai, nes nežino, ar jų pastangos bus tinkamai įvertintos. Tokiose situacijose formuojasi ne tik nepasitikėjimas švietimo sistema, bet ir abejonės dėl savo galimybių, o tai itin veikia jaunuolių savivertę. Kai trūksta aiškumo, silpsta motyvacija ir emocinė pusiausvyra.

Kalbama, kad pastaraisiais metais mokyklose pagausėjo rūkančiųjų ir vartojančiųjų narkotines medžiagas. Kokį poveikį žalingi įpročiai gali daryti psichologinei įtampai?

Iš pradžių gali atrodyti, kad narkotinės medžiagos, rūkymas sukuria trumpalaikį atsipalaidavimą, tačiau iš tiesų išbalansuoja centrinę nervų sistemą ir gali sukelti rimtų miego, susikaupimo bei emocinės savijautos sutrikimų. Dažnai tokie žmonės jaučia kaltę, nuovargį, gali patirti net depresijos požymių.

Vartojame sąvokas „baimė“, „stresas“ ir „nerimas“. Paaiškinkite, kuo jos skiriasi.

Dažnai šios sąvokos vartojamos sinonimiškai, bet jos reiškia šiek tiek skirtingus dalykus. Baimė yra organizmo reakcija į tam tikrą objektą, veiksmą ar situaciją, kuri vyksta čia ir dabar. Pavyzdžiui, būna vorų, vandens ar aukščio baimė. Organizmas siunčia signalą, padažnėja kvėpavimas, pulsas, įsitempia raumenys. Iš esmės organizmas mums sako: „Bėk arba kovok.“

Stresas yra organizmo reakcija į tam tikrą sudėtingą situaciją. Tai gali būti didelis darbo krūvis, staigūs pokyčiai. Tuomet apima įtampa, prastai miegame.

Nerimą pajuntame kurdami ateities scenarijus ir juos permąstydami, tarkime, prieš darbo pokalbį, egzaminą, tada galbūt nuolat galvojame, kas gali nutikti arba nenutikti. Scenarijai gali būti realūs arba ne, bet mums galvoje jų tiesiog nepavyksta sustabdyti. Tai pradeda trukdyti miegui – sunkiai užmiegame, naktį pabundame, neišsimiegame. Ši būsena gali trukti net keletą dienų.

Turbūt ne paslaptis, kad dažno jaunuolio miego režimas yra sutrikęs. Kiek miegas yra svarbus bendrai psichologinei savijautai?

Miegas padeda mums sveikai žiūrėti į pasaulį, susidėlioti mintis, emocijas. Labai svarbu pasistengti susidaryti tinkamą miego režimą ir vengti jį trikdančių medžiagų, tokių kaip kofeinas ir ekranai. Jie sunkina mūsų galimybes tinkamai išsimiegoti.

Kokių pasekmių nuolatinė įtampa ir stresas gali turėti žmogaus sveikatai?

Įtampa ir stresas gali turėti rimtų pasekmių tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Kaip kalbėjau, gali atsirasti nerimas, dirglumas, liūdesys, pasireikšti depresijos simptomai. Ilgą laiką jaučiant įtampą, stresą, sunku susikaupti ir atlikti tam tikras užduotis, dingsta motyvacija, noras bendrauti, mažėja savivertė, sutrinka miegas. Gali kamuoti ir fiziniai simptomai: dažni galvos, nugaros ar skrandžio skausmai, nusilpsta imunitetas, gali padažnėti širdies plakimas.

Kaip suprasti, kad patiriama jau per didelė įtampa, kada derėtų kreiptis pagalbos?

Natūralu jausti nerimą prieš egzaminą ar darbo pokalbį, tačiau jei jis užvaldo visas mintis ir nebeleidžia atlikti kasdienių užduočių, jei tampa sunku miegoti, bendrauti arba jei nerimas jaučiamas kelias savaites – tai jau rimtas signalas, kad reikia kreiptis pagalbos į psichologą, šeimos gydytoją arba psichoterapeutą. Kuo anksčiau kreipiamės pagalbos, tuo lengviau ir greičiau galime atkurti psichologinę pusiausvyrą.

Jeigu žmogus pajunta, kad patiria pernelyg didelę baimę ar nerimą, kaip gali sau padėti?

Jeigu žmogus sugebėjo atpažinti, kas jam vyksta, tai jau gerai. Tai pirmas žingsnis geresnės savijautos link. O su tuo tvarkytis reikėtų individualiai, bet galima paminėti bendrus veiksmingus principus.

Visų pirma labai svarbu tinkama miego rutina. Padeda ir fizinis aktyvumas – paprastai ilgiau pasivaikščiojus mintys gali nurimti, susidėlioti į vietas. Padeda ir pomėgiai, gera socialinė aplinka. Dar galima užsiimti kvėpavimo pratimais, meditacija, klausyti muzikos, skaityti knygas. Yra įvairių būdų.

Kaip tėvams pastebėti didelę psichologinę vaiko įtampą?

Tėvai gali pastebėti panašius mano minėtus simptomus. Jiems patarčiau pasidomėti, kaip vaikas jaučiasi, ir net nepastebėjus kokių nors simptomų nepraleisti dažniausio vaiko atsakymo „gerai“, „blogai“, „normaliai“. Reikia stengtis suprasti, kokius jausmus vaikas išgyvena, kas jo mintyse ir aplinkoje. Tėvams bus paprasčiau ne galvoti, kaip jis jaučiasi, o pasikalbėti ir žinoti.

Daug kalbame apie dirbtinį intelektą, esą tuoj mums nebereikės dirbti, nes jis viską atliks už mus. Ar patartumėte jaunam žmogui konsultuotis su dirbtiniu intelektu dėl patiriamos psichologinės įtampos?

Dirbtinis intelektas gali būti geras įrankis ieškant informacijos ir norint suprasti, kas yra nerimas, kokie simptomai gali pasireikšti jį jaučiant, kokia gali būti jo įtaka mūsų organizmui. Vis dėlto dirbtinis intelektas negali konsultuoti profesionaliai kaip psichologas ar psichoterapeutas ir negali būti vienintelė priemonė ieškant pagalbos. Dirbtinis intelektas tinka informacijos paieškai, bet gilesnės konsultacijos reikėtų kreiptis į profesionalus.

Apibendrinant mūsų pokalbį, kiek svarbu išmokti susigyventi su vis patiriama psichologine įtampa?

Tai svarbu, nes įtampa gyvenime neišvengiama, nutinka visko, tačiau būtina suprasti, kiek laiko normalu jausti įtampą, kaip išmokti tvarkytis, kad ji netrukdytų atlikti kasdienių užduočių, mėgautis kokia nors veikla.

Kaip tai padaryti? Būtina stiprinti emocinį atsparumą, rūpintis emocine, fizine sveikata, užsiimti pomėgiais, lanksčiau reaguoti į pokyčius, pažinti savo jausmus ir žinoti, kaip jie mus veikia.

Kartoju, mes negimėme mokėdami ir su kiekviena sudėtinga situacija vis daugiau išmokstame valdyti savo jausmus.

Žiūrėkite visą pokalbį su „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadove, psichologe Ieva Plauškute.

Paruošta Bernardinai.lt redakcijos.