Adresas: Vingrių g. 6, 01141 Vilnius El. paštas: [email protected] Įmonės kodas: 302594405 AB LT30 7300 0101 3383 1774, Swedbank
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, prikaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti – atostogaukite, rašoma „Jaunimo linijos“ pranešime žiniasklaidai.
„Ilgą laiką būdami toje pačioje aplinkoje (darbe, namuose, moksluose) natūraliai prie to priprantame – atsiranda dažnai nepastebima rutina, galinti pasireikšti automatiniu gyvenimu ir nepastebėjimu, kas vyksta aplink. Kelionė, o tuo pačiu ir aplinkos pasikeitimas sužadina naujus pojūčius ir jausmus, kurie gali paskatinti mus į gyvenimą žiūrėti kitaip – naujai, šviežiai“, – sako „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas.
„Atostogos ir poilsis dažnai yra susijęs su dviem pagrindiniais komponentais – atsitraukimu nuo streso šaltinių bei naujovėmis. Kelionės į tolimesnes šalis tokį pojūtį suteikia natūraliai – atitolstame nuo tradicinių galvos skausmų, tokių kaip darbas, ir kartu susipažįstame su nauja aplinka, naujais žmonėmis, kultūromis, maistu ir potyriais.
Neabejotinai šiuos dalykus galima pasiekti ir kitokiomis aplinkybėmis, tik veikiausiai įdedant daugiau pastangų. Kartais atsitraukti nuo streso šaltinių yra lengviau (pvz., pasiimti atostogas), kartais tam gali kilti sunkumų. Lygiai taip pat ir nauji dalykai dažnai būna pasiekiami ranka neišėjus iš namų (kiek žmonių galvoja pradėti rašyti, piešti, kurti, groti, nuveikti kažką naujo su mylimaisiais, bet tai atidėlioja).
Taigi, kelionės dažnai nesunkiai suteikia poilsiui ir energijos rezervų papildymui reikalingą struktūrą, tačiau jos nėra vienintelis būdas pailsėti. Poilsis neretai gali prasidėti nuo supratimo, ko man pastaruoju metu trūksta, ir atvirai įsivertinant, kaip tuos energijos bei dėmesio rezervus galėčiau pasipildyti“, – sako M. Kriščiūnas.
Pasak psichologų, keliavimas dažnai pakeičia mūsų socialinį gyvenimą. „Ar keliautume kartu su draugais bei šeima, ar keliautume vieni, bet kokiu atveju susiduriame su naujais žmonėmis, kultūromis, papročiais. Keliavimas gali suartinti ar pakeisti požiūrį į pačius artimiausius mūsų žmones, ar tiesiog leidžia pamatyti, kaip laiką leidžia kitų tautybių ir kultūrų žmonės, tai leidžia formuoti kitokį požiūrį į save ir aplinkinius“, – sako psichologas M. Kriščiūnas.
„Pabėgus nuo rutinos į kelionę, mažėja streso lygis. Keliaudamas praktiškai pamirštu namuose likusius rūpesčius ar problemas, kasdien gaunu daugybę naujos informacijos ir net neturiu laiko pagalvoti apie kažką, kas manęs nedžiugina. Kelionės man padėjo labiau savimi pasitikėti ir labiau save vertinti, suartėti su žmogumi, su kuriuo keliauju kartu ir dar geriau pažinti savo antrą pusę“, – sako Rimvydas Širvinskas, keliautojas ir „Makaliaus“ įkūrėjas.
Pasak jo, kelionės tipas, per kurį labiausiai pailsima, priklauso nuo to, ką žmonės veikia gyvenime.
„Jei dirbate sunkų, fizinį darbą, jums tiesiog būtina ištrūkti į pasyvią poilsinę kelionę. Jei darbuojatės biure prie kompiuterio, tuomet esate tokie pat, kaip aš – puikiausiai pailsėsite atostogaudami aktyviai! Retas kuris tai pripažins, bet mane asmeniškai „nieko neveikimo“ kelionės labiau nuvargina, jų metu savo noru užsimanau prisijungti prie darbinio elektroninio pašto, sutvarkyti nepabaigtus reikalus ar paskęsti telefone (užuot ėmęsis knygos). O štai geriausiai jaučiausi po savo aktyviausių atostogų – kasdienių kalnų žygių Madeiros saloje Portugalijoje ar po savaitės slidinėjimo Italijos kalnuose. Stipriai susikoncentravus į dienos užduotį (užkopti į kalną, saugiai nučiuožti nuo kalno bei įvaldyti slidinėjimo techniką) nelieka laiko kitoms mintims“, – sako R. Širvinskas.