Stresas: priežastys, požymiai ir įveikimo būdai

Galbūt tau artėja egzaminas – galvoje milijonas minčių, akys knygoje, bet jokia informacija neišlieka atmintyje? O gal jautiesi spaudžiamas būti geriausiu, viską suspėti, visada šypsotis, nors viduje verda įtampa? Šis jausmas – stresas – yra pažįstamas daugeliui jaunų žmonių. Tai nėra silpnumo ženklas, o visiškai natūrali organizmo reakcija į tai, kas mums svarbu.

Trumpalaikis stresas gali net padėti susikaupti ar veikti greičiau, tačiau jam lydint kasdienybėje prastėja nuotaika, miegas ir apskritai savijauta. Tuomet svarbu sustoti, įsiklausyti į save ir ieškoti būdų, kaip padėti sau.

Šiame tekste sužinosi, kas yra stresas, kas jį sukelia, kaip jį atpažinti, bei kokie streso įveikimo būdai gali padėti grąžinti ramybę ir pusiausvyrą į tavo gyvenimą.

Kas sukelia stresą jaunam žmogui?

Yra daugybė priežasčių, dėl kurių stresas gali tapti tuo slegiančiu palydovu jauno žmogaus kasdienybėje. Viena dažniausių – egzaminų metas. Spaudimas iš aplinkos, artėjantys terminai, nerimas dėl rezultatų norint įstoti į tam tikras specialybes ar bent jau baigti mokyklą teigiamais įvertinimais – visa tai gali kelti stiprią įtampą.

Prie to prisideda ir socialinių tinklų pasaulis – kai nuolat kuriama iliuzija, jog aplinkiniai gyvena tobulą gyvenimą, kol tu stovi vietoje. Šis punktas galioja visiems, ne tik jaunimui – retas kuris žmogus šiais laikais visiškai nesinaudoja socialiniais tinklais.

Taip pat dažnai jauną žmogų stresui pasiduoti verčia tėvų ar mokytojų lūkesčiai, nesutarimai su draugais, patyčios ir panašūs konfliktai akademinėse erdvėse, ar net smulkios nesėkmės – visa tai kaupiasi ir veikia. Vidiniai įpročiai – perfekcionizmas, baimė suklysti, savęs lyginimas su kitais – taip pat gali prisidėti prie streso rodiklių kilimo.

Ir nors aplinkiniams tam tikri dalykai gali atrodyti tik smulkmenos, kiekvienas iš mūsų tą patį įvykį galime išgyventi skirtingai. Tai, kas vienam atrodo nereikšminga, kitam gali tapti didžiuliu išbandymu. Ir tai – normalu.

Kaip atpažinti streso požymius?

Stresas dažnai tyliai įslenka į mūsų gyvenimą – todėl svarbu jį pastebėti. Jis pasireiškia ne tik mintyse ar emocijose, bet ir kūne. Gali pradėti kamuoti nemiga, dažnai skaudėti galvą, atsirasti raumenų įtampa, greitesnis ar nepastovus širdies plakimas. Galbūt jautiesi nuolat pavargęs net ir po nakties poilsio? Tai taip pat gali būti streso ženklas.

Emociškai stresas pasireiškia irzlumu, liūdesiu, užsisklendimu, nenoru bendrauti, nerimu. Kartais net sunku suprasti, kas vyksta, bet žinai – kažkas viduje negerai.

Svarbiausia – išmokti įsiklausyti į save. Atkreipk dėmesį į savo nuotaiką, energijos lygį, elgesio pokyčius. Tai gali būti pirmieji ženklai, kad tau reikia skirti laiko sau ir pasirūpinti savo psichologine ir fizine būkle.

Streso įveikimo būdai, kurie iš tiesų veikia

Ieškai, kaip nugalėti stresą? Yra daugybė paprastų, bet veiksmingų būdų, kurie gali padėti. Kiekvienas žmogus unikalus, todėl verta išbandyti skirtingus metodus, kad rastum kaip padėti sau.

Štai keli trumpalaikio streso įveikimo būdai, kuriuos verta nuolat praktikuoti:

• Gilus kvėpavimas – lėtas įkvėpimas per nosį, sulaikymas, iškvėpimas per burną. Toks kvėpavimas, praktikuojamas bent kelias minutes, padeda nurimti.
• Fizinis aktyvumas – netgi trumpas pasivaikščiojimas gryname ore gali sumažinti įtampą. Tuo tarpu rimta kardio treniruotė ar papildomų gerų emocijų įnešantis judesys – pavyzdžiui, šokiai – padės su įtampa tvarkytis dar labiau!
• Laikas be ekranų – smegenims reikia poilsio nuo nuolatinės informacijos, ir kartais stresas kyla vien dėl jos pertekliaus.
• Rutina – net paprastas dienos planas padeda susigrąžinti kontrolės jausmą ir ramybę. Galima pradėti nuo kėlimosi ir valgymo vienodu laiku ar vakaro ritualų susikūrimo ramiam miegui.
• Kalbėtis. Su artimu žmogumi, draugu, ar tiesiog su kuo jautiesi saugiai. Jei atrodo, kad niekas nesupras – paskambink į „Jaunimo liniją“. Mūsų tikslas – išklausyti be jokių vertinimų.

Kaip atsigauti po stipraus streso?

Kartais stresas būna toks stiprus, kad po jo jautiesi išsekęs tiek fiziškai, tiek emociškai. Tai – signalas, kad tau reikia atsigauti. Leisk sau tai padaryti. Neprivalai iš karto apsikrauti naujomis veiklomis ar grįžti į įprastą rutiną. Kaip atsigauti po streso – tai menas ir procesas, reikalaujantis laiko ir švelnumo sau.

Kas gali padėti?

• Poilsis – be socialinių medijų, be bandymo būti produktyviu, o svarbiausia – be kaltės jausmo.
• Laikas gamtoje – nebūtina dvi valandas praleisti parke; net ir 10 minučių kasdien praleistos lauke padės kurti stebuklus.
• Kūryba – muzika, piešimas, rašymas, ar bet kokia kita meninė veikla gali padėti išlaisvinti emocijas.
• Informacijos ribojimas – mažiau naujienų, mažiau lyginimosi, daugiau ramybės.

Prisimink – tavo gera savijauta yra svarbesnė nei pažymiai, darbai, ar kitų lūkesčiai. Duok sau leidimą ilsėtis.

Be to, kalbėtis padeda. Jei jautiesi prislėgtas, sutrikęs ar nori tiesiog būti išgirstas – pasikalbėk su „Jaunimo linija“ savanoriais. Kartais vienas pokalbis gali pakeisti labai daug. Tu nesi vienas.

Parengė Rita Šereivaitė.