Baimė: rūšys, priežastys ir būdai ją įveikti

Baimė – viena universaliausių emocijų, lydinti mus nuo vaikystės iki suaugusiųjų gyvenimo. Ji yra visiškai natūrali – tai mūsų kūno ir proto reakcija į galimą pavojų ar grėsmę. Kai bijome, organizmas mus ruošia apsiginti ar pabėgti – todėl baimė dažnai kyla net tada, kai pavojus tėra mūsų mintyse.

Jauni žmonės su šia emocija susiduria itin dažnai. Juos gali lydėti baimė klysti kasdieniuose reikaluose – moksluose, pirmuose darbuose, santykiuose – arba pasireikšti per nerimą dėl ateities ar kitų nuomonės. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra baimės rūšys, iš kur jos kyla, kaip atpažinti baimės priepuolius, ir svarbiausia – kaip tvarkytis su baime kasdienybėje.

Kas yra baimė? Kodėl ji atsiranda?

Baimė – tai instinktyvi apsauginė reakcija, padedanti mums išgyventi. Ji suaktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją – kūne pagreitėja pulsas, kvėpavimas, raumenys įsitempia, o protas sutelkia dėmesį į grėsmę.

Tokia būsena naudinga, kai iš tiesų susiduriame su pavojumi – pavyzdžiui, kai stabteli priešais gatvę pamatęs greitai važiuojantį automobilį. Tačiau kai didelė, viską užgožianti baimė kyla spontaniškai ir mums realios grėsmės nekeliančiose situacijose – pvz., prieš egzaminą ar pokalbį su vadovu – ji gali virsti nemalonia įtampa, kuri labiau riboja nei saugo.

Trumpalaikė baimė ar nerimavimas nepažįstamose, sudėtingose situacijose – natūrali. Tačiau kai ji tampa kasdieniu palydovu, verta sustoti ir pasidomėti, kas ją išprovokuoja.

Baimės rūšys: nuo kasdienių iki giluminių

Baimės rūšys gali būti labai įvairios, ir kiekvienas žmogus jas išgyvena skirtingai. Vieniems ji pasireiškia tik mintyse („aš nesugebėsiu to padaryti, čia tik drąsiems“), kitiems – kūne (drebulys, įtampa, širdies plakimas), dar kitiems – elgesyje (vengimas situacijų, kuriose tektų su baime susidurti). Žinoma, vienas žmogus gali būti susidūręs ir su įvairiom baimės išraiškomis.

Jeigu jauti, kad baimė kažkur tave stabdo – nesvarbu, ar ji atkeliauja per mintis, ar per kūno pojūčius, ar per ribojantį elgesį – visų pirma verta suprasti, kas tiksliai kelia tiek nerimo. Dažniausios jaunimui būdingos baimės:

• Socialinė baimė – nerimas, ką pagalvos kiti, kaip pasirodysi, ar atrodysi „pakankamai geras“.
• Egzaminų ar nesėkmės baimė – bijai, kad nuvilsi kitus ar save patį.
• Baimė būti atstumtam – didelis jautrumas kritikai, nepriėmimui, juokams, susijusiems su tavimi.
• Fobijos – konkrečios, stiprios baimės (aukščio, tamsos, viešo kalbėjimo, vabzdžių ir kt.), kurios kyla net kai realaus pavojaus nėra.

Kiekviena baimė turi savo istoriją ir priežastį – supratus ją, galima lengviau išmokti su ja susigyventi.

Baimės priežastys: iš kur jos kyla?

Nors kai kurios baimės įgimtos, daugelis jų formuojasi per patirtis.

Dažniausi baimės šaltiniai:

• Vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei dažnai gąsdindavo tėvai (tarkim, „nelipk ten, nukrisi ir susižeisi!“), gali susiformuoti įprotis bijoti bet kokių neapibrėžtų situacijų ar net minimalios rizikos.
• Net ir vienas stiprus išgyvenimas (avarija, praradimas, pažeminimas) gali išmokyti kūną „reaguoti baime“.
• Mokykloje, šeimoje ar tarp bendraamžių – kai nuolat jaučiamas poreikis būti tobulu ar slėpti tam tikras savo savybes, kyla baimė suklysti.
• Informacijos perteklius. Socialiniai tinklai dažnai didina nerimą, lyginimąsi, o tai provokuoja nesaugumo jausmą.

Svarbiausia yra atpažinti, kad baimės kyla ne be priežasties. Kiekviena jų kažką sako apie mūsų poreikius.

Baimės priepuoliai: kaip juos atpažinti ir suvaldyti?

Kartais baimės priepuoliai (dar vadinami panikos atakomis) užklumpa netikėtai – širdis pradeda plakti greičiau, prakaituoji, sunku kvėpuoti, gali svaigti galva ar drebėti rankos. Tai labai nemaloni, bet nepavojinga reakcija.

Tokie priepuoliai gali kilti dėl ilgalaikio streso ar slopinamų emocijų. Kai tai įvyksta, svarbu prisiminti: tu ne „eini iš proto“ – tai tiesiog kūno reakcija į per didelę įtampą.

Keli paprasti būdai padėti sau:

• Lėtai ir giliai kvėpuok (įkvėpk per 4 sekundes, iškvėpk per 7).
• Įvardyk sau, ką matai, jauti ar užuodi aplink – tarkim, supančius mėlynos spalvos objektus, švelnų megztinio audinį prie odos, stalo medienos kvapą… Pojūčių nukreipimas į aplinką padeda sugrįžti į čia ir dabar.
• Atsisėsk ar atsistok stabiliai, pajausk, kaip tavo kojos liečia žemę.

Po priepuolio skirk laiko sau pailsėti ir atsigauti, bei nebijok pasikalbėti apie tai su žmogumi, kuriuo pasitiki.

Kaip tvarkytis su baime kasdienybėje?

Nors kartais gali pasirodyti, kad baimės valdo mus, mes lygiai taip pat galime mokytis valdyti jas. Štai keli būdai, kaip tvarkytis su baime:

• Įvardyk ją. Kai pasakai sau garsiai, ko bijai („bijau kalbėti prieš auditoriją“), ji tampa mažesnė, konkretesnė.
• Išrašyk su baime susijusias mintis. Kartais išsirašymas padeda pamatyti, kad tavo baimės ne tokios grėsmingos.
• Palaipsniui pratink save prie jos. Bijai viešo kalbėjimo? Pirmiausia leisk sau dažniau klabėti draugų rate, tada – mažoje grupėje (tarkim, prieš klasę). Tuomet po truputį kitų žmonių į tave telkiamas dėmesys trikdys vis mažiau.
• Pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitiki, gali padėti pamatyti, kad nesi vienas su panašiomis emocijomis.

Svarbiausia – kantrybė. Niekas neišmoksta kaip nugalėti baimę per dieną. Tai procesas, kuris reikalauja laiko, supratimo ir švelnumo sau.

Kada verta ieškoti pagalbos?

Jei baimė tampa tokia stipri, kad trukdo mokytis, bendrauti ar džiaugtis gyvenimu – tai gali būti ženklas, kad laikas kreiptis pagalbos.

Pagalbos prašymas yra ne silpnumas, o drąsa pasirūpinti savimi. Su specialistu gali išmokti atpažinti savo emocijų šaknis, suprasti jų poveikį ir atrasti naujus būdus jas valdyti.

Kreiptis gali:

• į „Jaunimo liniją” – telefonu ar internetu pasikalbėki anonimiškai ir konfidencialiai su savanoriu,
• į mokyklos ar universiteto psichologą,
• į psichologinės konsultacijos centrus savo mieste.

Jei jauti, kad vienam sunku, pasikalbėkim. Tai pirmas žingsnis į emocinę ramybę.