Tapk „Jaunimo linijos“ savanoriu: pagalba, kuri gali pakeisti žmogaus dieną

Savanorystė „Jaunimo linijoje“ – tai ne tiesiog laisvo laiko praleidimo būdas. Tai neįkainojama galimybė tapti tuo žmogumi, kuris tiesia pagalbos ranką tamsiausią akimirką, kai aplinkui, atrodo, tvyro tik tyli vienuma. Kiekvienas mūsų savanoris kasdien įrodo, kad paprastas, nuoširdus žmogiškas ryšys gali suteikti vilties ir padėti išbūti net pačiose sudėtingiausiose gyvenimo audrose. 

Daugiau kaip 50 tūkst. kreipimųsi per metus sulaukianti „Jaunimo linija“ nuolat ieško naujų savanorių ir kviečia prisijungti prie beveik 500 žmonių bendruomenės, kasdien teikiančios emocinę paramą telefonu ir internetu. Šiandien kiekvienas naujas savanoris reiškia daugiau atsilieptų skambučių ir daugiau išgirstų jaunų žmonių. Jei tavo širdyje kirba noras padėti kitiems, atrasti bendraminčių bendruomenę ir išmokti išklausyti be išankstinio vertinimo – šis kelias prasideda čia.

Ne tik pagalba kitiems – bet ir asmeninis augimas

Savanorystė „Jaunimo linijoje“ yra ilgalaikis ir atsakingas įsipareigojimas, kuriam mes kruopščiai paruošiame kiekvieną bendruomenės narį.

• Kas gali savanoriauti? Teikti emocinę paramą telefonu bei internetu gali asmenys nuo 18 metų. Savanoriauti galima Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose arba nuotoliniu būdu iš bet kurios Lietuvos vietos.
• Parengiamieji mokymai. Užsiregistravę asmenys kviečiami dalyvauti atrankoje, o ją praėję – pradeda apie 4 mėnesius trunkančius parengiamuosius mokymus. Jų metu būsimi savanoriai susipažįsta su emocinės paramos principais, įgyja psichologinių žinių, mokosi aktyvaus klausymosi, grįžtamojo ryšio teikimo bei sudėtingų temų – savižalos ar savižudybės minčių – atliepimo.
• Laiko įsipareigojimas. Baigę mokymus, savanoriai budėjimams skiria vidutiniškai 15 valandų per mėnesį. Šis grafikas yra lankstus ir pasiskirstomas savo nuožiūra, todėl budėjimus lengva derinti su darbu ar studijomis.

Jei jauti, kad esi pasiruošęs žengti šį žingsnį, nelauk – registruokis savanorystei užpildyk anketą ir pradėk savo kelionę jau dabar.

Kodėl emocinės paramos poreikis šiandien yra toks didelis?

Šiuolaikinis pasaulis, nors ir neįtikėtinai technologiškai pažengęs bei sujungtas skaitmeniniais ryšiais, paradoksaliai tampa vis labiau izoliuotas. Žmonės, ypač jaunoji karta, šiandien susiduria su precedento neturinčiais emociniais iššūkiais. Socialinių tinklų kuriamas idealaus gyvenimo kultas, nuolatinis spaudimas pasiekti sėkmę, akademiniai bei profesiniai reikalavimai ir globalus neužtikrintumas sukuria terpę, kurioje sparčiai plinta vienišumas, nerimas bei gilus vidinis pasimetimas. Jauniems žmonėms tampa vis sunkiau rasti saugią erdvę, kurioje jie galėtų atvirai išreikšti savo tikruosius jausmus, nebijodami būti pasmerkti ar nesuprasti

Visuomenėje šiandien dažnai kalbama apie nematomas emocines krizes – kai iš pažiūros sėkmingas ir socialiai aktyvus žmogus viduje jaučia slegiančią tuštumą. Emociniai sunkumai dažnai slepiami po šypsena, o baimė pasirodyti silpnam trukdo kreiptis pagalbos į artimuosius. Būtent todėl emocinės paramos linijų vaidmuo šiandien yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Savanoriai tampa svarbia grandimi tarp žmogaus, išgyvenančio sunkumą, ir galimybės būti išgirstam, užtikrindami, kad nė vienas žmogus, sunkiausią savo gyvenimo akimirką, neliktų visiškai vienas su slegiančiomis mintimis. Nemokama, konfidenciali ir bet kuriuo paros metu prieinama emocinė parama tampa saugiu prieglobsčiu tiems, kurie jaučiasi atsidūrę aklavietėje.

Ką reiškia būti žmogumi, kuris išklauso?

Būti emocinės paramos savanoriu – tai nereiškia dalinti patarimus, spręsti kitų problemas ar siūlyti greitus receptus, kaip tapti laimingam. Tikroji šios savanorystės esmė yra kur kas gilesnė – tai gebėjimas tiesiog būti šalia kito žmogaus jo skausme. Tai menas sukurti besąlygišką, priimančią aplinką, kurioje skambinantysis gali nusimesti visas kaukes. Pagrindinis savanorio įrankis yra aktyvus klausymasis, reikalaujantis ne tik dvasinių pastangų, bet ir ypatingo susitelkimo. Tai reiškia girdėti ne tik žodžius, bet ir pauzes tarp jų, intonacijas bei emocinius pustonius.

Empatija ir nevertinantis santykis yra pamatiniai emocinės paramos principai. Savanoris nesiekia nustatyti diagnozių ar moralizuoti, jis tiesiog priima žmogų tokį, koks jis yra šią akimirką, su visa jo patirtimi ir išgyvenimais. Paprastas, nuoširdus ir dėmesingas pokalbis turi neįtikėtiną palaikančią galią. Kai žmogus pajunta, kad jo jausmai yra teisėti ir svarbūs, o jo skausmas yra išgirstas be jokio išankstinio nusistatymo, pradeda sklaidytis baimė ir grįžta saugumo jausmas. Tai leidžia jam giliau suprasti save ir rasti vidinių jėgų judėti į priekį.

Su kokiais išgyvenimais žmonės kreipiasi į „Jaunimo liniją“?

„Jaunimo linijos“ savanorių kasdienybė yra neatsiejama nuo pačių įvairiausių žmonių likimų ir išgyvenimų. Kiekvienas telefono skambutis ar internetinis pokalbis (chat) atveria visiškai unikalų pasaulį. Labai dažnai pagalbos kreipiamasi dėl giliai slegiančios vienatvės, kai jaunas žmogus, net ir būdamas apsuptas bendraamžių, jaučiasi visiškai nesuprastas ir svetimas. Savanoriai kasdien išklauso pasakojimus apie sunkumus santykiuose – konfliktus su tėvais, skaudžias skyrybas, pirmosios meilės nusivylimus ar patiriamu bendraamžių spaudimu bei patyčiomis mokykloje ar universitete.

Nerimas dėl ateities, egzistencinė baimė, panikos priepuoliai ir savivertės problemos taip pat yra nuolatinės pokalbių temos. Neretai skambina jaunuoliai, išgyvenantys itin gilias krizes, netektis ar net galvojantys apie savižudybę. Fokusas visada išlieka į pagalbos ieškantį žmogų – jo patirtį, jo tempą ir jo gebėjimą atsiverti. Tokiose situacijose nėra vietos banalioms frazėms ar šabloniniams atsakymams. Kiekvienas atvejis reikalauja maksimalaus jautrumo, lankstumo ir nuoširdaus žmogiško ryšio užmezgimo. Savanorio užduotis – padėti žmogui išbūti toje tamsiausiame taške ir kartu paieškoti nors ir nedidelio šviesos spindulio.

Kaip „Jaunimo linija“ palaiko savanorius sudėtinguose pokalbiuose?

Emocinės paramos teikimas reikalauja didelių vidinių resursų, o susidūrimas su svetimu skausmu ar sunkiomis krizėmis gali emociškai išsekinti. Todėl „Jaunimo linijoje“ itin didelis dėmesys skiriamas pačių savanorių saugumui bei jų psichologinei gerovei užtikrinti. Čia niekas nepaliekamas vienas su sunkiomis mintimis po sudėtingo pokalbio. Organizacijoje veikia aiški ir stipri palaikymo sistema, leidžianti savanoriams saugiai „nukrauti“ emocinį krūvį.

Kiekvienas savanoris po sunkesnio budėjimo turi galimybę pasikonsultuoti su budinčiais mentoriais arba pasidalinti savo išgyvenimais specialiose paramos grupėse. Reguliarios supervizijos ir profesionalių psichologų vedami palaikymo susitikimai padeda analizuoti sudėtingas situacijas, geriau suprasti kilusias reakcijas ir išvengti emocinio perdegimo. Tai užtikrina, kad emocinė parama būtų teikiama saugiai ne tik skambinančiajam, bet ir pačiam savanoriui, suteikiant jam tvirtą pamatą ir dvasinę ramybę.

Kodėl žmonės pasirenka tapti emocinės paramos savanoriais?

Sprendimas skirti savo laiką emocinei paramai dažniausiai kyla iš gilaus vertybinio pasirinkimo. Daugelis savanorių šį kelią atranda vedami natūralaus noro būti naudingiems visuomenei ir siekio daryti realią įtaką kito žmogaus kasdienybei. Kartais šį pasirinkimą subrandina asmeninė gyvenimo patirtis – pačių išgyventi sunkūs etapai, kuriuose kadaise trūko palaikančio ryšio, arba priešingai – dėkingumas už aplinkinių suteiktą paramą, kuria dabar norisi pasidalinti su kitais.

Savanorystė tampa būdu nukreipti savo empatiją ir žmogiškąją šilumą ten, kur jos labiausiai trūksta. Tai galimybė prasmingai išnaudoti laisvą laiką, atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir prisidėti prie jautresnės bei labiau išklausančios visuomenės kūrimo. Jeigu jaučiate, kad šios vertybės yra artimos ir jums, žengti šį žingsnį gali būti vienas prasmingiausių jūsų sprendimų.

Jeigu atpažįsti save ir norite sužinoti daugiau apie galimybes tapti savanoriu bei prisijungti prie mūsų komandos, išsamią informaciją rasi puslapyje Kaip tapti savanoriu.