Kaip savanorystė keičia žmogų?

Kaip savanorystė keičia žmogų: nuo savivertės iki karjeros galimybių

Savanorystė – tai sąmoningas sprendimas skirti savo laiką ir dėmesį kitiems, neieškant finansinės naudos. Dažnai ji prasideda nuo paprasto noro padėti, tačiau ilgainiui tampa požiūrį į save ir aplinkinius keičiančia veikla.

Žmonės, įsitraukę į savanorystę, pastebi svarbių vidinių pokyčių – pavyzdžiui, augančią savivertę, stipresnį prasmės jausmą ir aiškesnę kryptį asmeniniame bei profesiniame gyvenime. Ši veikla stiprina vidinę motyvaciją ir kartu leidžia patirti, kad tavo buvimas kažkam iš tiesų svarbus.

Savanorystė kaip asmeninio augimo kelias

Įsitraukus į savanorišką veiklą, kasdien susiduriama su realiomis žmonių istorijomis, kurios gali stipriai skirtis nuo mūsiškės. Tai natūraliai ugdo empatiją ir moko klausytis. Kartu auga pasitikėjimas savimi – ypač, kai matai, jog tavo veiksmai turi teigiamą poveikį kitam žmogui. Atsakomybės jausmas stiprėja per įsipareigojimą, o socialiniai įgūdžiai lavinami bendraujant su skirtingais žmonėmis.

Taip pat tai – beribės galimybės tobulėti ir apskritai suprasti, ko gyvenime siekti. Kaip dalinasi Julija, kuri „Jaunimo linijos” savanorė yra jau beveik dešimtmetį: „Savanorystėje daug lengviau rasti kryptį, kur keliauti, kokio pokyčio link. Tai yra asmenybės augimo kelias“

Tyrimai taip pat pabrėžia, kad savanorystė siejama su didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir asmeniniu augimu. Ilgainiui savanoriavimas padeda aiškiau pamatyti savo įsitikinimus, vertybes, poreikius. Kai kurie žmonės per šią patirtį atranda norą dirbti su žmonėmis, kiti – stipresnę vidinę motyvaciją keisti savo aplinką.

Emocinė ir psichologinė nauda savanoriaujant

Savanorystė gali padėti mažinti patiriamą stresą ir stiprinti emocinį atsparumą. Reguliari prasminga veikla kuria stabilumo jausmą, o pagalba kitiems dažnai suteikia vidinį pasitenkinimą. Žmonės, kurie savanoriauja, dažniau jaučiasi reikalingi ir labiau pasitikintys savimi.

Pagalba kitam žmogui sukuria ryšį. Tuo tarpu įvairūs socialiniai ryšiai padeda pajusti prasmę ir laimę – net ir keliaujant per sudėtingesnius gyvenimo etapus. Tyrimai rodo, kad savanoriai dažniau įvardija geresnę emocinę savijautą ir daugiau pasitenkinimo kasdienybe.

Savanorystė kaip investicija į profesinę ateitį

Savanoriška veikla suteikia praktinės patirties, kurios ne visada galima įgyti studijų metu. Čia lavinami bendravimo įgūdžiai ir problemų sprendimas, o kai kuriose srityse – ir lyderystė. Jauni žmonės dažnai pasakoja, kad savanoriavimas padėjo jiems suprasti, kokio darbo jie iš tikrųjų nori.

Pavyzdžiui, savanoriaujant emocinės pagalbos linijoje įgyti klausymosi gebėjimai vėliau praverčia personalo atrankų specialistams ar klientų aptarnavime; gebėjimas pažvelgti į kitus žmones empatiškai praverčia bet kurios srities vadovaujančiose pozicijose; dalyvavimas organizacijoje sprendžiant problemas su kitais žmonėmis padeda dirbant su didesne komanda profesiniame kontekste.

Svarbu mokėti šią patirtį pristatyti gyvenimo aprašyme –  aiškiai įvardinti savo atsakomybes ir išmoktas kompetencijas. Darbo pokalbio metu verta pateikti pavyzdį, kaip sprendei konkrečias sudėtingas situacijas dirbdamas savanoriu, ko išmokai iš skambinančiųjų, galbūt kažkokį pokytį pritaikei kasdienybėje ir pan.

Karjeros specialistai pabrėžia, kad darbdaviai vis dažniau vertina savanorystę kaip realų įgūdžių šaltinį, ypač jei ji buvo nuosekli ir ilgalaikė. Tai jiems rodo žmogaus užsispyrimą daryti teigiamą pokytį, jo prasmės poreikį bei gebėjimą atsakingai žvelgti į užduotis.

Kodėl verta rinktis emocinės pagalbos savanorystę

Emocinės pagalbos savanorystė, tokia kaip „Jaunimo linijoje”, išsiskiria giliu ryšiu su kitais žmonėmis. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas buvimui šalia ir saugios erdvės kūrimui. Ši veikla padeda ugdyti aktyvų klausymąsi, empatiją ir emocinį atsparumą bei padeda geriau tvarkytis su stresu.

„Jaunimo linijos” savanorė Kristina, kuri dalyvauja organizacijos veiklose du metus, teigia: „Labai praverčia aktyvaus klausymosi įgūdžiai, kuriuos įgijau čia. Manau, kad tai padeda geriau suprasti kolegas.“ Tokie įgūdžiai naudingi tiek asmeniniame gyvenime, tiek įvairiose profesijose – nuo švietimo iki verslo.

Taip pat tai – ypatinga, unikali bendruomenė, kurioje galite pasijusti priimti tokie, kokie esate. „Jaunimo linijoje” turite progą susirasti draugų ir bendražygių, turinčių panašių tikslų ir vertybių, pasiruošusių bet kurią akimirką padėti. Kaip dalinosi savanoris Karolis: „čia rasi tokią bendruomenę, kurią sunku rasti kažkur kitur“.

Kaip tapti savanoriu

„Jaunimo linijos” savanorystė galima Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei nuotoliu. Norint tapti savanoriu, pirmiausiai verta prisijungti į informacinius susitikimus nuotoliu. Tuomet vyksta atranka, kuri patikrina jūsų galimybes įsipareigoti bei motyvaciją.

Galiausiai, kelis mėnesius dalyvaujate parengiamuosiuose mokymuose. Jie padeda pasiruošti realioms situacijoms ir suteikia saugumo jausmą bendraujant su skambinančiaisiais.

Tvarkytis su pirmosiomis užduotimis padės aiškus grafikas ir atvirumas grįžtamajam ryšiui. Pradžioje svarbu leisti sau mokytis, klausti ir neskubėti siekti idealaus rezultato. Kursų vedantieji sureaguos į visus nuogastavimus ir džiūgavimus bei padės tobulinti įgūdžius palaipsniui.

Emocinės pagalbos savanoriavimas naudingas tiek asmeniniam, tiek profesiniam augimui, tad gyvenime pravers visur. Kviečiame žengti pirmą žingsnį ir užsiregistruoti į informacinį susitikimą apie „Jaunimo liniją”.

Parengė Rita Šereivaitė.