Prieššventinis stresas: kaip jį atpažinti ir įveikti

Prieššventinis stresas tai dažna emocinė ir fizinė būsena, kuri pasireiškia artėjant šventėms, kuomet užklumpa gausybė darbų, socialinių įsipareigojimų ir viskam pritrūksta laiko. Bet kas iš tiesų yra stresas ir kaip jis veikia mūsų kasdienybę? 

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), apie 60 % suaugusiųjų per šventinį laikotarpį patiria didesnį stresą. Tai gali ne tik bloginti savijautą ir trikdyti santykius, bet ir sumažinti malonumą laukiant švenčių.

Suprasti prieššventinio streso požymius, bei žinoti, kaip jį  įveikti, padeda ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir mėgautis šventėmis ramiau. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti streso signalus ir kokias priemones galima taikyti, kad jo poveikis būtų mažesnis.

Kas yra stresas ir kaip jis veikia mūsų kūną

Stresas – tai organizmo atsakas į fizinius, emocinius ar psichologinius iššūkius. Jis gali būti teigiamas, pavyzdžiui, motyvuojantis, arba neigiamas, turintis žalingą poveikį sveikatai. Suprasti, kas yra stresas, svarbu, kad laiku galėtume reaguoti į didėjančias įtampas.

Fizinio streso požymiai gali būti:

• padidėjęs širdies plakimas ar kraujo spaudimas,
• raumenų įtampa, galvos skausmai,
• virškinimo sutrikimai.

Psichologinio streso požymiai gali būti:

• nerimas, dirglumas, emocinis išsekimas,
• sunkumai susikaupti arba priimti sprendimus,
• miego sutrikimai.

Didelio streso simptomai: kaip atpažinti signalus

Didelio streso simptomai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasitaiko:

Fiziniai požymiai:

• nuovargis, energijos stoka,
• galvos skausmai, raumenų įtampa,
• širdies plakimo sutrikimai.

Emociniai požymiai:

• nerimas, įtampa, dirglumas,
• nuotaikos svyravimai,
• sunkumas mėgautis kasdieniais dalykais.

Elgsenos požymiai:

• persivalgymas arba apetito praradimas,
• socialinio atsiribojimo tendencijos,
• darbų atidėliojimas.

Prieššventiniu laikotarpiu daugelis žmonių patiria šiuos simptomus net nepastebėdami. Atrodo, kad viskas gerai, tačiau viduje kaupiasi nuovargis, įtampa ir nerimas. Išmokę atpažinti šiuos signalus, suteikiame sau galimybę sutikti šventes ramiau ir su džiaugsmu.

Prieššventinis stresas: kodėl jis kyla?

Prieššventinis stresas dažniausiai kyla dėl kelių pagrindinių priežasčių, kurios daugeliui žmonių sukelia įtampą ir nuovargį.

Artėjant šventėms dažnai užgriūna pasiruošimo laikotarpis. Atrodo, kad viskas vyksta greitai ir sunku suspėti su visais darbais bei planuoti laiką sau. Dėl to dažnai jaučiame skubėjimą, įtampą ir nuovargį.

Susitikimai su artimaisiais, draugais ar kolegomis gali būti malonūs, tačiau jų būna tiek daug, kad kartais jaučiamės pavargę ir prislėgti. Norime būti linksmi ir bendrauti, bet viduje kaupiasi įtampa.

Dažnai taip pat norime, kad viskas būtų tobula – šventės, namai, dovanos, planai. Tačiau realybė retai sutampa su mūsų lūkesčiais.

Suprasti, kas sukelia prieššventinį stresą, yra pirmas žingsnis ieškant būdų jį sumažinti.

Streso įveikimo būdai: praktiški patarimai

Fizinis aktyvumas

Reguliarus judėjimas padeda sumažinti streso hormonų lygį. Psichologai rekomenduoja kasdien po 20-30 minučių pasivaikščioti arba lengvai pabėgioti – tai ne tik gerina fizinę būklę, bet ir padeda nusiraminti.

Kvėpavimo ir meditacijos technikos

Net keli gilūs įkvėpimai gali nuraminti nervų sistemą ir sumažinti streso pojūtį. Pavyzdžiui, 4-7-8 kvėpavimo metodas (įkvėpkite 4 sek., sulaikykite 7 sek., iškvėpkite 8 sek.) padeda atsipalaiduoti, o trumpa meditacija ryte arba prieš miegą gali sumažinti įtampą visai dienai.

Laiko planavimas ir prioritetai

Užduočių sąrašas ir prioritetų nustatymas padeda jaustis kontroliuojant situaciją ir sumažina įtampą. Sudaryk svarbiausių darbų sąrašą, o poilsiui skirk tiek laiko, kiek reikia – tai padeda išvengti perdegimo ir geriau valdyti stresą.

Socialinė pagalba (draugai, šeima)

Bendravimas su artimaisiais ar draugais padeda lengviau išgyventi stresines situacijas. Pasidalink savo jausmais su artimaisiais ir ieškok palaikymo grupių ar bendraminčių – net trumpas pokalbis gali sumažinti vidinę įtampą ir suteikti ramybės jausmą.

Jei jautiesi prislėgtas ar norisi su kuo nors pasikalbėti, visuomet gali kreiptis į „Jaunimo liniją“ – čia visada būsi išklausytas. Emocinė pagalba suteikiama konfidencialiai, visą parą.

Atsipalaidavimo ritualai (muzika, knygos, hobiai)

Maži kasdieniai ritualai padeda pailsėti nuo kasdienės įtampos, streso ir pagerinti nuotaiką. Klausyk mėgstamos muzikos, skaityk knygas arba užsiimk hobiais – net trumpa 10-15 minučių pertraukėlė gali padėti atsipalaiduoti ir atstatyti energiją.

Kada kreiptis į specialistą

Jeigu didelio streso simptomai pasireiškia nuolat arba stipriai trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į specialistą. Psichologas ar psichiatras gali tau padėti:

• suprasti, kas sukelia stresą;
• išmokti jį įveikti ir valdyti kasdienėje situacijoje;
• stebėti tavo savijautą ir užkirsti kelią lėtinėms problemoms.

Prieššventinis stresas yra natūrali reakcija į šventinį laikotarpį, tačiau svarbu jį atpažinti ir valdyti. Stebėk didelio streso simptomus, taikyk praktinius streso įveikimo būdus ir pasinaudok emocine pagalba.

Laikantis šių principų, šventės gali būti ramios, malonios ir sveikos. Atmink: rūpinimasis savimi nėra prabanga – tai būtinybė norint mėgautis gyvenimu be perteklinio streso.

Tu nesi vienas. Pagalba visada pasiekiama. Kreipkis ir pasikalbėkime.

Parengė Rita Šereivaitė.