Emocinis valgymas ir emocinė sveikata: kaip suprasti ir sau padėti

Kartais pastebime, kad ranka tiesiasi prie šokolado ar traškučių ne todėl, kad tikrai esame alkani, o todėl, kad širdyje kaupiasi įtampa. Tai vadinama emociniu valgymu. Tuomet maistas tampa ne fiziologinio alkio patenkinimu, o būdu numalšinti nemalonius jausmus – nerimą, liūdesį, o kartais net ir paprasčiausią nuobodulį.

Jaunimui ši tema ypač svarbi, nes dažnai kasdienybėje jauni žmonės susiduria su įvairiapusiu spaudimu: egzaminais, darbo krūviu, santykių iššūkiais ar abejonėmis dėl savo ateities. Visa tai gali vesti link emocinio išsekimo, o kartu ir prie to, kad maistas ima atlikti emocijų reguliavimo vaidmenį.

Kas yra emocinis valgymas?

Įsivaizduok – grįžti po sunkios dienos universitete, galvoje sukasi šimtai minčių apie rytojaus atsiskaitymą. Nors nesijauti alkanas, atsiduri virtuvėje ir suvalgai beveik visą šokolado plytelę. Arba po nesutarimo su artimu žmogumi nejučia užsisakai picą, net jei ir esi sotus. Tai ir yra emocinis valgymas – reakcija į vidinę emocinės būsenos įtampą, o ne į fizinį poreikį.

Šis noras dažniausiai kyla staiga ir būna stiprus, tarsi vidinis balsas lieptų valgyti tam, kad pasijustum geriau. Tokį elgesį dažniausiai skatina emocinis stresas, nerimas, nemiga, vienatvė ar netgi nuobodulys.

Emocinis išsekimas ir jo ryšys su emociniu valgymu

Kai žmogų lydi emocinis išsekimas, jis jaučiasi nuolat pavargęs, neturi energijos netgi mėgstamoms viekloms, tarsi praranda bet kokią motyvaciją.

Pavyzdžiui, studentė, kuri visą savaitę mokėsi be poilsio, tuo pačiu susidūrė su problemomis santykiuose, galiausiai pradeda jausti, kad nebesugeba susikaupti, o viskas gyvenime atrodo per sudėtinga. Arba jaunas darbuotojas, dirbantis viršvalandžius, grįžta namo visiškai „perdegęs“ ir be noro tinkamai savimi pasirupinti. Tokiose situacijose maistas, kuris dažnai būna ir ne itin sveikas, tampa greitu sprendimu – suvalgai bandelę ar traškučių pakelį ir kelioms minutėms gyvenimo problemos atrodo lengvesnės.

Tačiau vėliau dažnai ateina kaltė ar dar didesnis emocinis nestabilumas. Kadangi ir maisto pasirinkimai emocinio valgymo metu nebūna tinkamiausi, tai kelia papildomus trukdžius energijai ir gerai fizinei bei emocinei savijautai.

Todėl labai svarbu pastebėti ankstyvus emocinio išsekimo ženklus. Visuomet atkreipk dėmesį į per dažną nuovargį, apatiją, nenorą bendrauti ar jausmą, kad gyvenimas sukasi tik apie pareigas.

Kaip emocinis valgymas veikia emocinę sveikatą?

Nors mėgstamas maistas gali trumpam nuraminti, ilgainiui emocinis valgymas pradeda kenkti. Jis nepadeda išspręsti jausmų, o tuo pačiu gali dar ir sustiprinti liūdesį ar kaltę.

Tarkim, jaunuolis, kuris po kiekvieno daug jėgų atimančio atsiskaitymo suvalgo kelis desertus. Praeina kiek laiko, o jis jaučiasi dar prasčiau – tiek fiziškai dėl persivalgymo ar ne itin maistingų produktų, tiek morališkai dėl pojūčio, kad laiku nesustabdė savo veiksmų. Taip susiformuoja užburtas ratas: kuo labiau bandai nuslopinti emocijas maistu, tuo labiau jos persekioja.

Tai tiesiogiai paliečia ir emocinę sveikatą – darosi sunkiau susikaupti, bendrauti ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Ilgainiui gali pasirodyti, kad prarandi kontrolę ne tik dėl maisto, bet ir dėl savo gyvenimo.

Praktiniai būdai, kaip sau padėti susidoroti su emociniu valgymu

Yra būdų sulėtinti šį ratą. Vienas svarbiausių – atpažinti, ką iš tiesų jauti. Jei vakare staiga užsinori ledų, gali savęs paklausti: „Ar aš tikrai alkanas, ar bandau taip susitvarkyti su savo emocine būsena?“ Tokie paprasti stabtelėjimai ir įsiklausymai į save padės pamatyti tikrąją priežastį.

Kelios alternatyvos norint tvarkytis su emocijomis sveikesniu būdu:

• Pasivaikščioti lauke ar sportuoti – bet koks judesys itin naudingas bandant susidoroti su nerimu ir situacijų pergalvojimu
• Pabendrauti su draugu – net trumpas pokalbis su artimu žmogumi gali tapti stipresniu „vaistu“ nei saldumynai;
• Išrašyti jausmus užrašuose – kartais užtenka sau įvardinti raštu, ką ir kodėl jauti, kad ta emocija atslūgtų;
• Užsiimti mėgstama veikla – dažniau darant tai, kas įkvepia ir teikia energijos, bus lengviau tvarkytis su nemaloniomis nemocinėmis būsenomis;
• Medituoti ar tiesiog leisti sau pasėdėti be telefono ir kompiuterio – kartais daug negatyvo vizuje kyla tik iš nuolatinio savęs pumpavimo informacija, tad verta ją pristabdyti.

Svarbiausia – būti sau švelniam. Jei pasiduodi emociniam valgymui, tai nereiškia, kad esi silpnas. Tai tik ženklas, kad tavo vidinis pasaulis ieško, kaip sau padėti. Tokios organizacijos kaip Jaunimo linija gali tapti saugia vieta pasikalbėti ir žengti pirmus žingsnius slopinant emocinių būsenų sprendimą maistu.

Kada ir kur kreiptis pagalbos?

Jeigu pastebi, kad emocinis valgymas tampa kasdieniu įpročiu, trukdo tavo savijautai ar santykiams, verta kreiptis pagalbos. Tai gali būti pokalbis su psichologu, paramos grupė ar skambutis į Jaunimo liniją.

Pagalbos ieškojimas – tai stiprybės ženklas. Jei jautiesi pasiklydęs savo jausmuose, kviečiame pradėti nuo mažo žingsnio: pasikalbėkim.